Amerikiečiai Ronnis ir Donnis, seniausi pasaulio Siamo dvyniai, iki šiol stebina medikus savo ryžtu gyventi, rašo Thesun.com. Nykstant sveikatai ir artėjant paskutinėms gyvenimo dienoms, dvyniai nusprendė atskleisti savo įspūdingą istoriją dokumentinių filmų kūrėjams.
Pozityviai nuteikiančiame filme Ronnio ir Donnio brolis Jimas pasakojo: „Jie turi koordinuoti keturias rankas ir keturias kojas, tam reikia daug praktikos. Kai jie nori pajudėti, jie pažvelgia į vienas kitą — tai ne telepatija, jie tiesiog sinchronizuotai mąsto. Tai nuostabu.“
„Skutimuisi jiems nereikia veidrodžio, jie skuta vienas kito barzdą. Vieną kartą per savaitę jie išeina į savo mėgstamiausią restoraną, kuriame visi su jais elgiasi kaip su dviem atskiromis asmenybėmis, nes jie tokie ir yra. Ronnis atsipalaidavęs ir nerūpestingas. Donnis labai iškalbingas ir užsispyręs.“
Broliai turi visko po du — jie labai stengiasi išlaikyti atskiras tapatybes, tačiau bendriems darbams jie susijungia į komandą. Ronnis net kartais vadina namisėdą Donnį savo „mažąja žmonele“.
Tačiau charakterių skirtumai kartais priveda prie intensyvių fizinių ginčų, ypač renkantis televizijos kanalus. „Jie dabar turi du televizorius, bet tai nieko neišsprendė. Jei vienas pagarsina savo televizorių, kitas dar labiau pagarsina. Paskutinį kartą jie smarkiai susipyko prieš kokius penkis mėnesius — Ronnis gavo mėlynę po akimi. Jie susipyksta kaip visi broliai, bet jie juk negali užsidaryti skirtinguose kambariuse ir atvėsti. Pyktis taip intensyviai ima kunkuliuoti, kad prireikia net keturių arba penkių dienų, kad jie susitaikytų“, — teigė Jimas.
Dvynių daktaras Glennas Kwiatas taip pat tikina, kad broliška meilė ne visada nugali. „Ronnio ir Donnio artumas nėra visada teigiamas. Tik pagalvokite, kaip jaustumėtės, jei kitas žmogus, net jums labai artimas, būtų prirakintas prie jūsų kiaurą parą, niekada negalėtumėte pabūti vieni — jų visas gyvenimas yra kompromisas. Kartą net turėjau vienam susiūti žaizdą, nes kitas jį taip smarkiai primušė“, — aiškino jis.
Viena rimčiausių brolių problemų — jie negali turėti fizinių santykių su moterimis. „Jų vyriškoji funkcija yra visiškai normali. Ir todėl turėjome su jais labai ilgai kalbėtis, kai jie buvo jauni ir pradėjo patirti įprastus vyriškus potraukius ir hormonų antplūdžius. Buvo labai sudėtinga nukreipti tuos potraukius teigiama linkme, kad jie netaptų agresyvūs ir išvengtų frustracijos“, — pridūrė daktaras.
Jų tėvas Wesley iš pradžių atsispyrė pasiūlymams iš dvynių užsidirbti pinigų, tačiau, bėgant laikui, jis suprato, kad kitaip jų neišlaikys. Ronnis ir Donnis buvo išmesti iš visų mokyklų, kuriose bandė prisitaikyti, kadangi jie pernelyg blaškydavo kitus mokinius. Dvyniai labiausiai gailisi dėl to, kad taip ir neišmoko rašyti ir skaityti.
„Mano tėvas turėjo treilerį, kuriame Ronnis ir Donnis žiūrėdavo televiziją, o žmonės už tam tikrą mokestį galėdavo į juos paspoksoti. Žmonės sakydavo: „Juk tai baisu, leisti jiems taip užsidirbti pragyvenimui.“ Bet kitų alternatyvų nebuvo. Juk jie negalėjo vairuoti sunkvežimio. Tėvas iš Donnio ir Ronnio užsidirbo tiek, kad galėjo išlaikyti visus devynis vaikus. Mes didžiuojamės juo“, — sakė Jimas.
Dabar dvyniai jau artėja link gyvenimo pabaigos: skoliozė, artritas ir nutukimas alina jų sveikatą, ir net medikai prognozuoja, jog gyventi jiems liko neilgai. „Leisime Dievui mus išskirti. Leiskite gerajam Dievui mus išskirti. Dievas mus sukūrė, tad Dievas ir išskirs, ne chirurgo peilis“, — samprotavo Ronnis.